Trash

Sunku patikėti. Šįryt prabudęs ir radęs savo telefone informacinį pranešimą iš OmniID apie stebuklingas nuolaidas, taikomas gruodžio mėnesį įvyksiančiam “Cirque du Soleil” pasirodymui, vis dvejojau ir negalėjau patikėti, jog tai tiesa. Vienas garsiausių, pelningiausių, mistiškiausių ir estetiškiausių teatro/cirko projektų pasaulyje, pagaliau apsikalnys ir Lietuvoje. Tiesa pasakius niekad nesitikėjau, jog tai įvyks – juk trupė kartu su savimi visur tempiasi ekskliuzyvinį ir itin nemenką garderobą, bei techninį ir konstruktyvinį scenos atributą. Kad ir kaip ten bebūtų – plojimai ir nuolankus reveransas „SEVEN Entertainment“ derybininkams.

Vienas iš esminių faktorių – palankyti ar neaplankyti vieną ar kitą kūrėjų pasirodymą, koncertą etc. Lietuvoje, yra pinigų pluoštas, kurį tenka pakloti ant blietų pardavėjų stalo – “Cirque du Soleil” nepretenduoja tapti pigiu renginiu lietuviams linksminti, tad daugybė norinčių išvysti šio nuostabaus Kanados cirko/teatro pasirodymą gali tiesiog neišgalėti sau to leisti. Visgi, pasistengti ir įveikti šį 150 – 400 Lt barjerą verta, nes galimybė pamatyti spektaklio Saltimbanco atlikimą gyvenime gali daugiau ir nepasikartoti.

Apie patį “Cirque du Soleil” projektą (tiesiog cirku jo vadinti net neapsiverčia liežuvis) galima kalbėti daug ir be proto. Tai teatrinio meno ir cirko amato hibridas, žavintis įspūdingomis ir beribėmis žmogaus kūno galimybėmis, kurios išplėčiamos kiekviename Soleil spektaklyje. Nepakartojamais ir unikaliais režisūriniais ir choreaografiniais sprendimais, kurie neatsiejami nuo sudėtingų specialiųjų efektų ir techninių/konstrukcinių sąrangų.

Cirque du Soleil artimas Commedia dell‘arte, Tarpkultūrinio ir Vizualinio teatro, bei žinoma cirko tradicijoms ir idėjoms. “Cirque du Soleil” spektakliai pasižymį ypatingu dinamiškumu, akrobatinių triukų gausa, šokio ir muzikos sinteze. Jei ir verta už teatrą pakloti pusę tūkstantėlio – tai tik už “Cirque du Soleil”. Pabaigai dar vienas filmukas, svaiginantis savo vaizdais ir rimtais.

Reklama internete Lietuvoje – ateitis ar nepasiekiama utopija? Nuoširžiai prisipažinsiu, kartkartėmis atrodo, jog tuoj tuoj internetinės reklamos verslas ir žmonės sužydės, nespės atlikti jų pečius užgulusių darbų, o Lietuvos verslas peržengs nacionalines ribas ir bus matomas, pasiekiamas, įdomus užsienio pirkėjams, trokštantiems išleisti savo 3.5 karto svaresnius pinigus. Vos susidūrus su intensyvesniu susidomėjimu reklama internete, rodos, naiviai ir valiūkiškai pradedu tikėti – verslo žmonės netrukus atmerks akis ir supras reklamos interente svarbą ir naudą.

Deja, tenka nusivilti dažnu interesantu. Susidūrus su totaliu neišmanymu ir nesupratimu, kartais, su dauguma potencialių klientų nesinori net dirbti, mat iškart galima nuspėti ateityje slypinčią nesusipratimų, ilgų bemiegių naktų, kivirčų ir trupančių nervų galybę. Kartais geriau jokio užsakovo, nei prastas. Žinoma, ši strategija galbūt pernelyg pretenzinga, visgi – gyventi be rūpesčių svarbiau, nei gyventi be pinigų. Norėtųsi dar pridėti, jog taip gyventi ir sveikiau.

Likusi dalis, suprantanti Google pozicjų ir socialinių tinklų reikšmę, vertę bei kainą dažniausiai nesugeba pakankamai investuoti – paradoksas – galinčios tai padaryt įmonės verčiau iškabins lauko reklamą ant apgriuvusio pastato sienos, o norinčios ir trokštančios – neišgali, arba išgali sunkiai, vos vos. Išvada – sudėtingesnė verslo situacija skatina novatoriškumą ir naujų reklamos formų paiešką. Antroji išvada – kodėl gi novatoriškas įmonės vadovų mąstymas ir naujų reklamos formų paieška privedė iki stadijos, kuomet į novarotiškas reklamos formas neišgalima investuoti?

Tradicinė reklama buvo, yra ir bus efektyvi. Nepaisant milžinišku tempu judančio internetizavimo, pinigus kojinėje slepiantys lietuvaičiai verčiau sureaguos į akis muilinančią tv reklamą ar nupirktą tiriamąjį straipnį vietinės reikšmės spaudoje. Kiek tai truks? Metus du? Penkis? Dešimt?

Artėja visų laukaimas pavasaris, nors  už lango stipri žiemą ir nuolat drabsto sniegu ant galvų, visgi, kalendorius skelbia nenuilstama iartėjant pavasariui. Šiltėjantys orai, saulėtos dienos ir odą glostantys pietryčių vėjai jau arti, jau greit. Viena pagrindinių priežasčių dėl ko vis ilaukiame pavasario, yra ne tik pro gruntą besikalanti žolytė, žydėti pradedančios gėlytės ir besipumpuruojantys medžiai. Neapgaudinėkime savęs – pavasario laukiame tik dėl to, jog gausime išeit išgert alaus į laukus, pasikepti mėsos ant lauko židinio ar grilio, paspardyti futbolo kamuolį ir užmesti ilgą teleskopinę meškerę į vietinį prūdelį.

Dauguma su manimi nesutiktų ir beabejo atmestų kamuolį bei meškerę. Galbūt jie būtų visiškai teisūs. Alus ir lauko židinyje ar grilyje kepanti mėsa yra didžiausi pavasario džiaugsmai po šaltos sniegu danga užklotos žiemos, kuomet kepame maistą keptuvėjeo alų gurkšnojame prieš nieko gero nerodantį televizorių. Su alumi viskas aišku, jo turime daug ir neblogo, bet štai su mėsos gaminimu danai iškyla problemų. Kaip kur kada ant anglių ar malkų kepsnius ar šašlykus – panašūs dalykai išties vargina. Išeitis – lauko židiniai, leidžiantys kepti, skrudinti, šildyti viską ko tik širdis geidžia.

Lauko židiniai esti puikiu sodo, vilaitės ar kitokios poilsiavietės akcentu. Jauki ugnelė, spragsinčių malkų ir čirškančios mėsytės garai kaip niekas kitas sukelia apetitą, sutelkia burnoje seiles kurias noris nugerti gožiu alaus gurkšniu. Lauko židiniai leidžia gaminti maistą lengvai ir efektingai. Lauko židiniai gaminami iš patentuotų akmens skaldos, betono ir aliuminio priemaišų mišinio, atsparaus lietų, rūgščių ir kitiems išorės poveikiams. Juos nėra sudėtinga sumontuoti ir pasistatyti patiems. Kainos sąlyginės dėl modelių įvairovės. Visgi, lauko židiniai, vienareikšmiškai, yra neatsiejams pavasario iškylų ir linksmybių gamtoje akcentas.